I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokyklos pavadinimas:
1.1. visas mokyklos pavadinimas – Kauno rajono Garliavos meno mokykla;
1.2. sutrumpintas mokyklos pavadinimas – Garliavos meno mokykla;
1.3. mokyklos pavadinimas anglų kalba – Garliava Art School.
2. Mokykla įsteigta – 1974 m. remiantis švietimo ministro 1974-08-30 įsakymu Nr.209.
3. Mokyklos adresas – Vytauto 54, Garliava, Kauno rajonas.
4. Mokyklos steigėjas – Kauno rajono savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8860366, adresas: Savanorių pr. 371, Kaunas.
5. Meno mokykla yra Lietuvos Respublikos švietimo sistemos dalis. Tai meninio ugdymo-mokymo įstaiga, vykdanti apibrėžtas ilgalaikio meninio ugdymo programas ar jų modulius. Mokykla gali vykdyti ir neformaliojo švietimo programas.
6. Mokykla yra viešasis juridinis asmuo, turintis herbinį antspaudą su Kauno rajono Garliavos meno mokyklos pavadinimu. Mokykla yra pelno nesiekianti savivaldybės biudžetinė įstaiga.
7. Mokyklos pagrindinė bazė yra Garliavoje. Filialai: Raudondvaryje - Instituto g. 1. Kultūros centro ir seniūnijos patalpose. Babtuose - vidurinėje mokykloje. Vilkijoje, Bažnyčios g. 23.
8. Išsilavinimo pažymėjimai: Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto pavyzdžio pažymėjimai
( kodas 9201), mokyklos išklausyto kurso pažymėjimai.
II. MOKYKLOS UGDYMO – MOKYMO STRUKTŪRA
9. Meninis ugdymas – mokymas teikiamas pagal programas:
- Ankstyvojo meninio ugdymo (1-2 metai),
- Pradinio meninio ugdymo (2-3 metai ),
- Pagrindinio meninio ugdymo ( 4 metai),
- Išplėstinio meninio ugdymo(1-3 metai) ,
- Mėgėjų meninio ugdymo( 1-3 metai) .
Neformaliojo švietimo programas asmuo renkasi laisvai.
10. Ankstyvojo meninio ugdymo programa taikoma ikimokyklinio amžiaus vaikams. Mokymas trunka 1-2 metus.
11. Pradinio meninio ugdymo programa taikoma vaikams nuo 7 ir daugiau metų. Vaikams pasirinkusiems fortepijoną, styginius instrumentus (smuiką, violončelę) ir chorinį dainavimą mokymą siūloma pradėti iki 9-10 metų. Vaikams pasirinkusiems kitus instrumentus: pučiamuosius, liaudies , akordeoną , gitarą iki 10 -11 metų . Mokymas trunka 2 – 3 metus.
12. Pagrindinio meninio ugdymo programa taikoma vaikams įvykdžiusiems pradinio ugdymo programą. Mokymas trunka 4 metus.
13. Mokykloje veikia šie skyriai ir specialybės: fortepijono, styginių, pučiamųjų, tautinių instrumentų, akordeono, teoretinių disciplinų ir chorinio dainavimo, dailės, kuriuose mokiniai mokomi pasirinktų specialybių.
14. Mokomųjų dalykų registrą sąlygoja Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintos programos. Programas, programų modulius ir mokymo planus aprobuotus pedagogų taryboje, mokyklos taryboje ir suderintus su steigėju, tvirtina mokyklos direktorius.
III. DARBO ORGANIZAVIMAS
15. Mokymo procesas mokykloje derinamas su bendrojo lavinimo mokyklomis. Mokslo metų pradžia – rugsėjo l-oji diena. Per mokslo metus mokiniams skiriamos rudens, žiemos ir pavasario atostogos, kurios derinamos su bendrojo lavinimo mokyklomis.
16. Pagrindinė mokymo organizavimo forma yra pamoka.
17. Mokslo metai dalijami į du pusmečius.
18. Mokinių žinios vertinamos 10 balų sistema.
19. Iš kitų mokyklų atvykę mokiniai priimami į tokią klasę, kuri atitinka jų pasirengimo lygį.
20. Mokyklos baigiamuosius kvalifikacinius egzaminus moksleiviai laiko mokyklos direktoriaus patvirtintoje kvalifikacinėje komisijoje.
21. Mokyklos baigimo pažymėjimai išduodami, remiantis pedagogų tarybos nutarimu, mokyklos direktoriui tvirtinant.
IV. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ, PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS
Švietimo santykiai tarp mokinio ir mokyklos įforminami rašytine sutartimi.
Sutartį už vaiką iki 14 metų jo vardu sudaro tėvai (globėjai).
22. Moksleiviai turi teisę:
22.1. Įgyti valstybinius standartus atitinkantį meninį išsilavinimą.
22.2. Rinktis mokymosi programą.
22.3. Ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje
22.4. Turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą.
22.5. Dalyvauti mokyklos savivaldoje, meninėje koncertinėje veikloje
23. Moksleiviai privalo:
23.1. Pagarbiai bendrauti su mokytojais ir kitais mokyklos bendruomenės nariais.
23.2. Laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, mokyklos nuostatų ir moksleivių elgesio taisyklių.
24. Tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai turi teisę:
24.1. Reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis meninis lavinimas.
24.2. Dalyvauti vaikui renkantis mokymo programą.
24.3. Gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi ir elgesį.
24.4. Spręsti (kartu su mokyklos pedagogais ) vaiko kėlimo į aukštesnę klasę klausimus
24.5. Dalyvauti mokyklos savivaldoje.
25. Tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai privalo:
25.1. Sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo ir mokymosi sąlygas.
25.2. Bendrauti su pedagogais sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus.
25.3. Mokyti vaiką darbštumo, atsakomybės, pasitikėjimo, atvirumo, iniciatyvos, savarankiškumo, susitelkimo ir reiklumo sau.
25.4. Sudaryti reikiamas prielaidas vaiko protinių, dvasinių ir dorovinių galių vystymuisi
26. Pedagogai turi teisę:
26.1. Laisvai rinktis pedagoginės veiklos formas ir metodus.
26.2. Tobulinti savo kvalifikaciją , atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą.
26.3. Rengti individualias mokymo programas.
26.4. Burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines metodines sekcijas, būrelius ir susivienijimus.
26.5. Gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti.
26.6. Atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės nustatytomis lengvatomis.
26.7. Teikti siūlymus dėl mokyklos vadovų vadybinės ir kolegų pedagoginės veiklos.
26.8. Dalyvauti mokyklos savivaldoje.
27. Pedagogai privalo:
27.1. Ieškoti ugdymo turinį ir jo kaitą atitinkančių pedagoginės veiklos formų ir metodų.
27.2. Pasiruošti pamokoms, koncertams ir turiningai juos organizuoti.
27.3. Padėti moksleiviams formuoti dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, lavinti gebėjimą jais vadovautis.
27.4. Mokyti darbštumo, atsakomybės, pasitikėjimo, savarankiškumo, susitelkimo, atvirumo, iniciatyvumo ir reiklumo sau.
27.5. Kaupti dalykines, pedagogines, psichologines žinias, plėsti kultūrinį akiratį, tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis.
27.6. Laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų,pedagoginės prevencijos principo.
27.7. Stebėti, analizuoti ir informuoti tėvus (globėjus) apie jų vaiko ugdymosi poreikius ir pasiekimus.
27.8. Analizuoti savo pedagoginę veiklą,vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus, kolegas, mokyklos vadovybę bei savivaldos institucijas.
27.9. Bendrauti su kolegomis ,abipusiu susitarimu stebėti vienas kito darbą.
27.10. Padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos bei saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus.
27.11. Tvarkyti savo pedagoginės veiklos dokumentus.
28. Specifinės mokytojų pareigos yra šios:
28.1. Ugdyti moksleivių meninius gebėjimus, pradinius profesinius įgūdžius.
28.2. Siekti, kad kiekvienas moksleivis dalyvautų koncertinėje veikloje.
28.3. Individualizuoti ugdymo turinį , objektyviai vertinti galimybes ir pasiekimus.
V. SAVIVALDA
29. Mokyklos taryba – aukščiausia savivaldos institucija, jungianti mokytojus, mokinius, tėvus (globėjus). Veikla grindžiama švietimo tikslais, vykdomomis švietimo programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis.
30. Tėvus į mokyklos tarybą siūlo visuotinis tėvų susirinkimas, mokytojus – pedagogų taryba, antros ir trečios pakopos moksleivius – visuotinis šių pakopų moksleivių susirinkimas.Tarybą sudaro 9 nariai: 3 tėvai , 3 mokiniai, 3 mokytojai.
31. Mokyklos tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininkas.
32. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.Mokyklos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.
Mokyklos tarybai, atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų numatyta tvarka.
33. Mokyklos tarybos nariai už savo veiklą atsiskaito juos rinkusiems bendruomenės nariams.
34. Mokyklos taryba:
34.1. kolegialiai svarsto mokyklos veiklos bei finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos nuostatuose, priima sprendimus bei daro įtaką vadovo sprendimams.
34.2. atlieka visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą;
34.3. inicijuoja mokyklos ir šeimos bendradarbiavimą;
34.4. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir į viešo konkurso laisvai direktoriaus vietai užimti;
35. Pedagogų taryba:
35.1. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija, svarstanti moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo formas ir metodus. Ją sudaro mokyklos vadovybė ir visi mokykloje dirbantys mokytojai.
35.2. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius.
35.3. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą pusmetyje, prasidedant ir baigiantis mokslo metams. Į posėdžius gali būti kviečiami ir kitų mokyklos savivaldos institucijų atstovai. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių.
35.4. Pedagogų tarybos nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.
35.5. Pedagogų tarybos sekretoriaus pareigas eina vienas iš mokytojų, tarybos renkamas šioms pareigoms dviems metams.
35.6. Pedagogų taryba svarsto:
35.6.1. Valstybės nustatytų švietimo standartų įgyvendinimą, optimalių mokymosi sąlygų sudarymą, ugdymo turinio atnaujinimą.
35.6.2. Analizuoja mokymo planų,mokyklos veiklos ir ugdymo programų realizavimą.
35.6.3. Aprobuoja ugdymo turinio dalį atitinkančią mokyklos filosofiją ir regiono švietimo nuostatas.
35.6.4. Svarsto mokinių priėmimo, kėlimo į aukštesnę klasę perkėlimo iš vienos mokymo programos į kitą,mokyklos baigimo pažymėjimų išdavimo, gerai besimokančių moksleivių skatinimo, moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus.
35.6.5. Pedagogų tarybos nutarimai galioja juos patvirtinus mokyklos direktoriui.
36. Direkcinė taryba:
36.1. Direkcinę tarybą sudaro mokyklos direktorius , jo pavaduotojas ugdymui ir skyrių vedėjai.
36.2. Sudaro mokymo- ugdymo planus, rengia ir svarsto mokomų dalykų programas.
36.3. Svarsto skyrių moksleivių ugdymo – mokymo ir pažangumo klausimus.
36.4. Planuoja skyrių metodinę, konkursinę ir švietėjišką veiklą.
VI. MOKYKLOS VALDYMAS
37. Mokyklai vadovauja direktorius, turintis aukštąjį muzikinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkių metų pedagoginio darbo stažą, laimėjęs atvirą konkursą šiai pareigybei užimti penkių metų laikotarpiui.
38. Direktorius:
38.1. telkia mokyklos bendruomenę valstybinės švietimo politikos įgyvendinimui, ilgalaikių ir trumpalaikių programų vykdymui, kūrybinės veiklos plėtojimui, tenkinant moksleivių ugdymosi, kūrybiškumo ir saviraiškos poreikius, suteikiant meninį ugdymą ir laiduojant ugdymo tęstinumą meno profilio įstaigose;
38.2. aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką, kelia visuomenės poreikius atitinkančius mokyklos veiklos tikslus, inicijuoja mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų rengimą ir vykdymą;
38.3. organizuoja mokymo planų rengimą, sudaro sąlygas moksleiviams rinktis mokymo programas;
38.4. puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;
38.5. paskirsto vadybines funkcijas, sudaro galimybes darbuotojams savarankiškai dirbti, įpareigoja periodiškai atsiskaityti už nuveiktą darbą;
38.6. vadovauja mokyklos darbo tvarkos taisyklių, pareiginių instrukcijų rengimą ir teikia jas mokyklos tarybai svarstyti;
38.7. rūpinasi mokyklos intelektualiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų sauga;
38.8. stebi mokinių ugdymą, vertina pedagogų darbo rezultatus, skatina juos atestuotis, kelti kvalifikaciją;
38.9. palaiko ryšius su moksleivių tėvais, visuomene. Kuria ugdymui palankią sociokultūrinę aplinką.Rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais. Atstovauja mokyklai kitose institucijose;
38.10. priima ir atleidžia iš darbo pavaduotoją, pedagoginį ir aptarnaujantį personalą, skatina bei skiria drausmines nuobaudas;
38.11. organizuoja mokinių priėmimą;
38.12. organizuoja mokyklos baigiamuosius egzaminus;
38.13. rengia mokyklos veiklos sąvadą ir teikia mokyklos tarybai svarstyti;
38.14. sudaro mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir teikia mokyklos tarybai svarstyti.
39. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui:
39.1. Telkia mokyklos bendruomenę meninio ugdymo programų ir darbo planų įgyvendinimui;
39.2. sudaro ir pateikia direktoriui tvirtinti mokymo – ugdymo ir metodinio darbo planus, pamokų ir akademinių atsiskaitymų, individualius ir bendrus tvarkaraščius ir prižiūri jų vykdymą;
39.3. prižiūri kaip vykdomi pedagogų veiklą reglamentuojantys dokumentai;
39.4. kontroliuoja, kaip mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atitinka muzikinio išsilavinimo standartus;
39.5. tvirtina ir prižiūri mokymo plane numatytų dalykų programų vykdymą;
39.6. tikrina mokytojų dėstymo metodus ir formas, kontroliuoja individualių mokytojų tvarkaraščių vykdymą;
39.7. inicijuoja ir prižiūri mokyklos koncertinę ir švietėjišką veiklą.
40. Skyrių vedėjai:
40.1. sudaro skyriaus darbo planą pusmečio pradžioje ir pateikia jį svarstyti tvirtinimui direkciniam susirinkimui;
40.2. praveda akademinius ir viešus koncertus, metodiškai juos aptaria su skyrių mokytojais;
40.3. organizuoja skyriaus viešus koncertus, išvykas į kultūrinius renginius, švietėjišką veiklą;
40.4. vadovauja skyriaus mokytojų metodiniam darbui, teikia skyriaus mokytojams metodinę pagalbą;
40.5. sudaro atskaitas apie skyriaus darbo plano įvykdymą pusmečio pabaigoje ir pateikia jas Pedagogų tarybai svarstyti;
40.6. vedėjus renka mokytojai ir tvirtina direktorius (kai skyriuje yra ne mažiau kaip trys mokytojai) trijų metų laikotarpiui;
VII. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMO TVARKA
41. Direktoriaus pavaduotojus, pedagoginį, aptarnaujantį personalą į darbą priima ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.
42. Darbo mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai,Vyriausybės nutarimai, švietimo ir mokslo ministerijos norminiai aktai.
VIII. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMO TVARKA IR ORGANIZAVIMAS
43. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami LR įstatymų ir LR vyriausybės nustatyta tvarka.
IX. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA
44. Mokyklos archyvų ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, mokyklos raštvedybos instrukcija, bylų nomenklatūra.
45. Mokyklos raštvedybą ir archyvus tvarko mokyklos raštinės vedėja.
X. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS
46. Mokykla patikėjimo teise valdo, naudojasi ir įstatymų nustatyta tvarka disponuoja priskirta žeme, valstybės ar savivaldybės pastatais, finansiniais ištekliais, inventoriumi bei mokymo priemonėmis.
47. Mokykla išlaikoma iš Kauno rajono savivaldybės lėšų ir vyriausybės nustatyto dydžio tėvų (globėjų) įnašų.
48. Mokykla gali turėti nebiudžetinių lėšų . Jas sudaro: patalpų nuoma , fizinių ir juridinių asmenų parama ir labdara , pajamos gautos už papildoma ugdymą, kursus , renginius .
49. Mokykla gali nustatyti papildomų paslaugų kainas tais atvejais , kai to nenustato Vyriausybė arba steigėjas.
50.Mokyklos kreditų valdytojas yra mokyklos direktorius.
51.Mokyklos buhalterinę apskaitą vykdo mokyklos vyresnioji buhalterė.
XI. MOKYKLOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA
52. Mokyklos veiklą prižiūri steigėjas ir Valstybinė Švietimo įstaigų inspekcija.
54. Mokyklos finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotas Valstybės kontrolės institucijos ir steigėjas.
XII. MOKYKLOS RYŠIAI
55. Mokykla pavaldi steigėjui Kauno rajono tarybai.
56. Mokykla bendradarbiauja su jos veiklą įtakojančiais juridiniais bei fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, teisėsaugos, mokslo ir studijų institucijomis ir kt.)
57. Mokykla gali vykdyti šalies bei tarptautinius renginius ir projektus.
XIII. ATSAKOMYBĖ
58. Moksleiviai, nevykdantys savo pareigų, moksleivio elgesio taisyklių atsako pagal įstatymus, mokyklos nuostatus ir mokyklos darbo taisykles.
59. Mokyklos vadovybė ir pedagogai LR Darbo sutarties įstatymo numatyta tvarka gali būti atleisti iš darbo, kai jų elgesys nors ir ne darbo metu yra amoralus ir dėl to nesuderinamas su jų pareigomis.
60. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliam asmenybės vystymuisi.
XIV. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS
61. Mokyklos nuostatus tvirtina jos steigėjas, mokyklos tarybai pritarus.
62. Mokyklos nuostatai keičiami ir papildomi , pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos vadovybės ar mokyklos tarybos iniciatyva.Naują nuostatų redakciją arba pataisas tvirtina steigėjas.
XV. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
63. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama steigėjo iniciatyva vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais kriterijais.
XVI. REGISTRAVIMAS
64. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo nustatyta tvarka.